briaugzti

briaũgzti, briaũzgia, briaũzgė intr. niekus šnekėti, pliaukšti, tauzyti: Tas briauzgia, kad nežino, kam žodis gadnas, o šneka, daug kalba J. Žinai, briaũzgia, ką jie daugiau ten veiks! Jnk.